Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galime išmokti, yra kaip suprasti vieni kitus.

Ši idėja yra UWC veiklos pagrindas nuo pat pirmosios mokyklos įkūrimo 1962 m.

Mes tikime, kad švietimas gali būti ne tik apie asmeninį tobulėjimą ar vietos universitete užtikrinimą. Švietimas gali įkvėpti mokinius atrasti tai, kas sieja mus kaip žmones, ir padėti jiems siekti taikos, bendradarbiavimo ir tarpusavio supratingumo visame pasaulyje.

Nuo ko viskas prasidėjo 

1955 m. švietimo inovatorius Kurtas Hahnas pasakė kalbą NATO gynybos koledže Paryžiuje. Vizito metu jį įkvėpė kariškių, visai neseniai buvusių priešingose antrojo pasaulinio karo pusėse, parodytas bendradarbiavimas ir lojalumas.

Hahnas jau buvo dalyvavęs steigiant daugybę mokyklų ir švietimo organizacijų, o jo idėjos apie švietimą nuolat keitėsi. Tuo metu jis dažnai kalbėjo apie švietimo, kaip kelio į taiką, galią, taip pat apie būtinybę sustabdyti "atjautos nuosmukį" visuomenėje.

Būtent dėl šių idėjų susiliejimo galiausiai gimė UWC. 

1958 m. kalboje jis sakė:

“Yra trys būdai, kaip bandyti patraukti jaunimą: vienas - pamokslauti jiems. Bijau, kad tai yra kabliukas be kirmino. Antrasis - priversti juos... ir pasakyti jiems: "Jūs privalote tapti savanoriais"... Trečiasis - raginimas, kuris visada pavyksta: "Jūs esate reikalingi".”

1962 m. UWC Atlantic (iš pradžių vadinosi Atlantic College) Velse, Jungtinėje Karalystėje, priėmė pirmuosius moksleivius. Pirmoji UWC mokykla buvo įkurta remiantis idėja, kad jei jauni žmonės iš skirtingų visuomenės sluoksnių mokysis kartu, jie galės pasiekti tarpusavio supratimą, kuris ateityje padės išvengti konfliktų.

Tai buvo pirmasis pasaulyje tarptautinis dvejų metų vidurinio išsilavinimo koledžas 16-19 metų paaugliams.

 

 

 

 

 

 

 

Tai buvo vieta, kurioje jie mokėsi empatijos, leidžiančios jiems išklausyti ir atsižvelgti į kitus požiūrius, net jei jie labai skiriasi nuo jų pačių. Jie išmoko stiprybės ginti tai, kas teisinga, net jei rizika būtų didelė. Jie išmoko būti atsparūs ir mokytis iš klaidų, o ne pasiduoti.

Nuo pat pirmųjų Atlanto koledžo gyvavimo dienų buvo norima pakartoti šį modelį. Buvo pats Šaltojo karo įkarštis, ir daugelis matė idėjos, kurioje būtų vertinamas ryšys, užuojauta ir savanorystė, prasmę Septintojo dešimtmečio pabaigoje buvo sugalvotas Jungtinių pasaulio koledžų pavadinimas, ir judėjimas ėmė virsti realybe.

Pirmasis UWC tarptautinis prezidentas Lordas Mountbattenas padėjo UWC judėjimui išsiplėtoti už Šiaurės Atlanto ribų. Jis rūpinosi nacionalinių komitetų, kurie atrinkdavo mokinius ir platino UWC įvairiose šalyse, steigimu. Po kelerių metų UWC mokyklos atsirado Singapūre ir Kanadoje, o vėliau - visuose pasaulio žemynuose.

UWC visada skatino klausytis ir mokytis.  UWC vystėsi ir augo pagal savo bendruomenių ir aplinkinio pasaulio poreikius. UWC įsipareigojimas siekti taikos, supratimo ir atsparumo išlieka toks pat stiprus kaip ir anksčiau.